Pagrindinis · Patarimai · Atnaujinta 2026-08
Boileris šilumos siurbliui: kiek litrų, koks šilumokaitis ir kiek kainuoja karštas vanduo
Litrus pasakyti lengva, ir juos pasako visi. Sunkiau pasakyti kitą dalyką: ar siurblys tą talpą apskritai įšildys. Tai lemia ne litrai, o viena eilutė specifikacijoje, kurios pardavėjų puslapiuose beveik niekada nėra. Čia surašyta, kiek litrų reikia jūsų šeimai, kokio šilumokaičio ploto reikia jūsų kilovatams, kiek karštas vanduo kainuoja per metus ir ko iš tikrųjų reikalauja Lietuvos higienos norma.
- Talpa pagal žmonių skaičių, su Europos Sąjungos profiliais
- Šilumokaičio plotas pagal siurblio galią
- Metinė karšto vandens kaina ir legionelių programos kaina
Užklausa gauta!
Užklausą perduosime jūsų regione dirbančiam montuotojui per 1 darbo dieną. Jis susisieks su jumis tiesiogiai.
Kiek litrų boilerio reikia šilumos siurbliui
Lietuviškuose puslapiuose į šį klausimą atsakoma skaičiais, kurie tarpusavyje nesutampa: vienur dviem žmonėms siūloma 80 litrų, kitur keturių asmenų šeimai 120, o trečiur tai pačiai šeimai 300. Skirtumas atsiranda todėl, kad vieni skaičiuoja vienkartinį poreikį, kiti paros, o treti perrašo elektriniam boileriui skirtą rekomendaciją. Todėl pradėkime nuo skaičiaus, kuris nėra niekieno nuomonė.
Europos Sąjungos vandens šildytuvų reglamente kiekvienam prietaisui priskiriamas vartojimo profilis, ir kiekvienas profilis turi etaloninę paros energiją. Profilis M yra 5,845 kWh per parą, profilis L yra 11,655 kWh, profilis XL yra 19,07 kWh. Tie skaičiai lengvai verčiami į litrus: pašildyti vieną litrą 50 laipsnių kainuoja 0,0581 kWh, tad profilis M yra apie 100 litrų karšto vandens per parą, profilis L apie 200, o profilis XL apie 330.
| Žmonių name | Karšto vandens per parą | ES profilis | Talpa, kurios ieškoti |
|---|---|---|---|
| 1 iki 2 | apie 100 l | M | 150 iki 180 l |
| 3 iki 4 | apie 200 l | L | 200 iki 300 l |
| 5 ir daugiau | apie 330 l | XL | 300 iki 400 l |
Talpa didesnė už paros poreikį ne be reikalo. Šilumos siurbliui vanduo talpoje laikomas apie 48 iki 52 laipsnių, o elektriniame boileryje dažnai 60 ar 65. Vėsesnio vandens tam pačiam dušui reikia daugiau, tad ta pati šeima su siurbliu renkasi maždaug pusantro karto didesnę talpą nei rinktųsi su tenu. Tai vienintelė vieta, kurioje pardavėjų rekomendacijos ir šie skaičiai sutampa.
Ir svarbiausias dalykas, dėl kurio šis straipsnis apskritai rašomas: teisingai parinkti litrai nieko nereiškia, jeigu talpos šilumokaitis per mažas. Kaip tai patikrinti, aprašyta toliau.
Lemia ne litrai, o šilumokaičio plotas
Talpoje vanduo šildomas per gyvatuką, kuriuo teka šilumnešis iš siurblio arba katilo. Kiek galios per tą gyvatuką bus perduota, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo ploto ir nuo temperatūrų skirtumo. Ir būtent čia katilas su siurbliu skiriasi labiau nei bet kur kitur.
- Katilas paduoda apie 75 laipsnių vandenį į talpą, kurios vidutinė temperatūra įkrovimo metu yra apie 40. Skirtumas apie 35 laipsnius.
- Šilumos siurblys paduoda apie 50 laipsnių į tą pačią talpą. Skirtumas apie 10 laipsnių.
Perduodama galia yra tiesiogiai proporcinga tam skirtumui. Trigubai mažesnis skirtumas reiškia, kad tam pačiam kilovatui reikia maždaug trigubai didesnio ploto. Todėl katilui puikiai tikusi talpa prie siurblio virsta kliūtimi, nors litrų skaičius nė kiek nepasikeitė.
Skaičių galima gauti iš gamintojo lentelių. Daikin savo talpų kataloge nurodo ir šilumokaičio plotą, ir vidutinę savitąją šiluminę galią vatais laipsniui: 5,6 m² gyvatukas duoda 2 790 W/K, 5,8 m² duoda 2 825, 3 m² duoda 1 300, 4 m² duoda 1 800. Padalijus vienus iš kitų, gaunama nuo 433 iki 498 vatų kvadratiniam metrui ir laipsniui, tai yra maždaug 450 iki 500. Iš to išplaukia visos praktinės išvados perkant.
| Siurblio galia | Reikiamas šilumokaičio plotas prie 10 °C skirtumo | Kokioje talpoje toks būna |
|---|---|---|
| 5 kW | 1,0 iki 1,1 m² | 150 l siurbliui skirta talpa |
| 8 kW | 1,6 iki 1,8 m² | 200 iki 300 l siurbliui skirta talpa |
| 11 kW | 2,2 iki 2,4 m² | 300 l su padidintu gyvatuku |
| 14 kW | 2,8 iki 3,1 m² | 300 iki 400 l su padidintu gyvatuku |
Praktinė taisyklė, kurią verta įsiminti: apie 0,22 iki 0,25 kvadratinio metro šilumokaičio kiekvienam siurblio kilovatui. Ji sutampa su rinkoje kartojamu patarimu, kad šilumos siurbliui reikia bent 2 m², tik dabar aišku, iš kur tas skaičius, ir kada jo per mažai.
Kaip tai atrodo pinigais, geriausiai matyti toje pačioje parduotuvėje. Lietuviškame elektroniniame kataloge 2026-08-30 siūlomos dvi 300 litrų talpos: viena su 2,3 m² gyvatuku už 1 059 EUR, kita su 3,3 m² už 1 201 EUR. Tas pats tūris, tas pats emalis, tas pats magnio anodas, o skirtumas tarp talpos, kuri jūsų siurbliui tiks, ir talpos, kuri jį stabdys, kainuoja 142 EUR. Tai mažiau nei vienas serviso vizitas.
Kas atsitinka, kai gyvatukas per mažas, matyti iš įkrovimo laiko. 292 litrus pašildyti nuo 15 iki 50 laipsnių reikia 11,9 kWh šilumos. Su 1,8 m² gyvatuku 8 kW siurblys tai padaro maždaug per 1,5 valandos. Su 1,0 m² gyvatuku tas pats siurblys atiduoda tik apie 4,5 kW, ir laikas išauga iki maždaug 2,5 valandos. Vien 3 kW tenu tai užtruktų apie 4 valandas. Ilgas įkrovimas nėra vien nepatogumas: tuo metu siurblys nešildo namo, o dirbdamas ne visa galia jis dažniau įsijungia ir išsijungia, o kompresorių dėvi būtent paleidimai, kaip suskaičiuota straipsnyje „Kiek tarnauja šilumos siurblys ir kokia priežiūra jam reikalinga“.
Sąžininga išlyga dėl 450 iki 500 W/(m²·K): tai vieno gamintojo nerūdijančio plieno gyvatukų vidurkis jo paties deklaruotomis sąlygomis, o ne standartas. Kito gamintojo ar kitokios formos gyvatuko skaičius gali skirtis. Todėl teisingiausias veiksmas yra ne pasitikėti šia lentele, o paprašyti pardavėjo talpos specifikacijos ir joje rasti eilutę su kvadratiniais metrais. Jei tos eilutės nėra, tai jau savaime daug pasako.
Kiek kainuoja karštas vanduo šilumos siurbliu
Būtent ties šia vieta beveik visi lietuviški puslapiai sustoja ir pasitenkina frazę „daug pigiau nei tenu“. Skaičių galima gauti tikslesnį, ir vėl iš to paties reglamento.
Kiekvienas vandens šildytuvas turi deklaruotą vandens šildymo naudingumo koeficientą, žymimą ŋwh ir nurodomą procentais. Jis atrodo keistai, nes šilumos siurbliui būna 106 iki 134 procentų, o tai iš pirmo žvilgsnio panašu į klaidą. Klaidos nėra: reglamente įrašytas perskaičiavimo koeficientas CC = 2,5, atspindintis maždaug 40 procentų vidutinį Europos Sąjungos elektros gamybos naudingumą. Vadinasi, procentai yra pirminės energijos matas, ir tikrasis metinis efektyvumas gaunamas juos padauginus iš 2,5 ir padalijus iš 100.
- ŋwh 108 % reiškia realų metinį koeficientą 2,70.
- ŋwh 125 % reiškia 3,13, ŋwh 134 % reiškia 3,35.
- Prietaisas, kuris visą elektrą paverčia šiluma ir nieko daugiau nepadaro, tame pačiame užraše niekada neviršys 40 procentų, nes 100 padalyti iš 2,5 yra 40.
Šie skaičiai paimti iš gamintojo katalogo. Daikin „Altherma 3“ leidinyje sieniniams modeliams deklaruota ŋwh 125 iki 134 procentų, o grindiniams su integruota talpa 106 iki 109. Tai reiškia realų karšto vandens koeficientą nuo 2,65 iki 3,35. Įdomiausia, kad tas pats katalogas tam pačiam įrenginiui šildymui prie 35 laipsnių nurodo SCOP 4,48. Kitaip tariant, karštas vanduo tuo pačiu įrenginiu kainuoja maždaug pusantro karto brangiau už kilovatvalandę nei grindinis šildymas, ir gamintojas tai pasako savo paties skaičiais.
Priežastis ta pati, kuri kartojasi visoje šioje svetainėje: lemia tiekiamo vandens temperatūra. Šildant grindis užtenka 35 laipsnių, o karštam vandeniui reikia 50 ar daugiau. Mūsų pačių lentelė, susieta su montuotojo pasirinkimais straipsnyje „Kaip išsirinkti šilumos siurblio montuotoją“, prie 55 laipsnių duoda maždaug 3,0. Du nepriklausomi skaičiavimai duoda tą patį rezultatą.
Karštas vanduo yra ir vienintelė šildymo dalis, kurią saulės elektrinė padengia gerai, nes vasarą jos gamyba didžiausia, o namui daugiau nieko nereikia. Kiek tiksliai ir ką už tai ima tinklas, suskaičiuota straipsnyje „Saulės elektrinė šilumos siurbliui“.
Toliau lieka aritmetika. Metinė naudinga šiluma yra paros profilis, padaugintas iš 365: profiliui M 2 133 kWh, profiliui L 4 254 kWh, profiliui XL 6 961 kWh. Elektros kaina 0,24 EUR/kWh, VERT patvirtintas 2026 m. antrojo pusmečio vidurkis.
| Kas šildo vandenį | M, 2 žmonės | L, 4 žmonės | XL, 5 ir daugiau |
|---|---|---|---|
| Šilumos siurblys, ŋwh 125 % (koef. 3,13) | 164 EUR | 326 EUR | 534 EUR |
| Šilumos siurblys, ŋwh 108 % (koef. 2,70) | 190 EUR | 378 EUR | 619 EUR |
| Elektrinis tenas, tiesiogiai | 512 EUR | 1 021 EUR | 1 671 EUR |
| Skirtumas per metus | 322 iki 348 EUR | 643 iki 695 EUR | 1 052 iki 1 137 EUR |
Prie šių skaičių reikia pridėti dar vieną, kurio nemini niekas: talpa vėsta ir stovėdama. Daikin nurodo 292 litrų talpai 1,6 kWh nuostolį per parą, tai yra 584 kWh per metus. Jei tą nuostolį dengia siurblys, jis kainuoja apie 52 EUR per metus; jei tenas, apie 140 EUR. Ir tai nėra priežastis rinktis mažesnę talpą: 150 litrų talpa praranda 1,1 kWh per parą, tad skirtumas tarp 300 ir 150 litrų yra tik apie 16 EUR per metus. Didesnė talpa kainuoja brangiau perkant ir užima daugiau vietos katilinėje, o metinėje sąskaitoje beveik nesiskiria.
Palyginimui, tas pats 140 m² namas šildymui per metus išleidžia apie 821 EUR, kai siurblys dirba prie 35 laipsnių. Keturių žmonių šeimai karštas vanduo prideda dar 378 EUR, tai yra beveik pusę tiek, kiek kainuoja visas namo šildymas, arba apie trečdalį bendros metinės sąskaitos. Tai ne smulkmena šalia šildymo. Kaip skaičiuojama šildymo dalis, surašyta straipsnyje „Šilumos siurblio elektros sąnaudos per mėnesį“, o visą projektą kartu galima persiskaičiuoti atsipirkimo skaičiuoklėje.
Legionelių programa: ko higienos norma reikalauja iš tikrųjų
Beveik kiekvienas šilumos siurblio valdiklis turi karšto vandens sterilizavimo programą, kuri kartą per savaitę pakelia talpos temperatūrą iki 60 ar 65 laipsnių. Pardavėjų puslapiuose ji dažnai pristatoma kaip įstatymo reikalavimas. Lietuvos higienos normoje tokio reikalavimo nėra, ir tai patikrinama per penkias minutes, nes visa norma yra dešimt punktų.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. galioja HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710. Svarbiausias jos punktas skamba taip:
6.2 punktas: karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C.
Šį sakinį verta perskaityti atidžiai. Privalomas dydis yra 50 laipsnių čiaupe. Šešiasdešimt penki laipsniai yra reikalavimas galimybei, ne veiksmui: sistema turi būti tokia, kad temperatūrą būtų galima pakelti, o ne tokia, kurioje ji kas savaitę keliama. Normoje nėra nei kassavaitinio ciklo, nei valandų skaičiaus, nei temperatūros grafiko.
Ką norma dar nustato, ir ko irgi niekas necituoja:
- 7 punktas: legionelių tyrimas privalomas trimis atvejais: kai pastato karšto vandens sistema ar jos dalis pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po sistemos rekonstravimo ar remonto, ir kai vartotojams diagnozuojama legioneliozė. Vasarnamiui ar ilgam neuždarytam namui tai reiškia, kad rizikinga yra ne kasdienybė, o sugrįžimas.
- 8 punktas: radus litre daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 bakterijų, tikrinama sistema ir ieškoma taršos priežasties; virš 10 000 sistema dar ir valoma bei nukenksminama, o po to tyrimas kartojamas.
- 6.1 punktas: grąžinimo vamzdyne 1 ml mėginyje turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų.
- 9 punktas aprašo cheminę dezinfekciją biocidiniais produktais, o ne terminę. Šiluminis būdas normoje apskritai neaprašytas.
Kam norma privaloma, pasakyta 2 punkte: asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems pastatų vidaus vandentiekio sistemas, karšto vandens tiekėjams ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Kalba eina apie sistemas ir jas tvarkančius asmenis, o sąvokos, kaip nurodo 3 punktas, imamos iš Šilumos ūkio įstatymo, tai yra iš centralizuoto šilumos tiekimo srities. Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: nuosavame name šitas punktas pirmiausia yra reikalavimas jūsų montuotojui, o ne jūsų valdiklio nustatymui. Niekas nevažiuos matuoti jūsų čiaupo. Bet 50 laipsnių yra tas skaičius, pagal kurį sistema turi būti suprojektuota, ir jo verta pareikalauti sutartyje.
Ar tai reiškia, kad programą galima išjungti? Ne. Ji lieka protinga atsargumo priemonė, tik dabar aišku, kad tai gamintojo nustatymas, o ne teisės aktas, ir kad jos kaina yra žinoma.
Pakelti 292 litrus nuo 48 iki 60 laipsnių reikia 4,07 kWh šilumos. Jei viską padaro 3 kW tenas, kartas kainuoja 0,98 EUR, o penkiasdešimt dvi savaitės kainuoja apie 51 EUR per metus. Jei siurblys pakelia iki 55 laipsnių, o tenas prideda paskutinius penkis, kartas kainuoja apie 0,62 EUR ir metai apie 32 EUR. Tad tikras atsakymas į klausimą „kiek kainuoja legionelių programa“ yra 32 iki 51 euro per metus, ir tai vienintelis skaičius, kurio šia tema Lietuvoje niekas nepateikia.
Vienas techninis niuansas, kurį verta pasitikrinti prieš perkant. Daugelis oras-vanduo siurblių karštam vandeniui pasiekia tik 55 laipsnius, tad viską virš to daro tenas; dalis sieninių modelių pasiekia 65 ar 70 ir tenui darbo nepalieka. Skirtumas matomas techniniuose duomenyse eilutėje apie karšto vandens temperatūros ribas. Yra ir trečias variantas: vadinamosios šviežio vandens talpos, kuriose geriamasis vanduo per šilumokaitį teka pro kaupiklį ir talpoje nestovi. Jų gamintojas terminės legionelių dezinfekcijos apskritai nenumato, nes stovinčio karšto vandens tūrio jose beveik nėra.
Karšto vandens talpos priežiūra: anodas, kalkės ir vožtuvas
Pati talpa yra paprasčiausia sistemos dalis, ir būtent todėl apie ją pamirštama. Darbų yra trys, ir jie priklauso nuo to, kokio tipo talpa jums sumontuota.
Anodas. Emaliuotos plieninės talpos, kurios Lietuvoje parduodamos dažniausiai, viduje turi tirpstantį magnio anodą. Jis tirpsta vietoj bako: korozija ėda anodą, o ne sienelę. Tai sunaudojama dalis, kurią reikia tikrinti ir laikui bėgant keisti, ir nuo jos labiausiai priklauso, kiek metų talpa ištvers. Nerūdijančio plieno talpos anodo neturi, ir gamintojas tai nurodo kaip atskirą pranašumą. Kai gaunate pasiūlymą, specifikacijoje ieškokite bako medžiagos: emaliuotas plienas su magnio anodu ar nerūdijantis plienas. Nuo to priklauso, ar po penkerių metų jums apskritai reikės anodo keitimo.
Kalkės. Nuosėdos kaupiasi ant karščiausio paviršiaus, o karščiausias paviršius talpoje yra elektrinis tenas, ne gyvatukas. Iš to išeina paprasta taisyklė: kuo dažniau leidžiate tenui dirbti, tuo greičiau kaupiasi kalkės. Siurbliui laikant vandenį ties 48 laipsniais, kalkių kaupiasi mažiau nei tenui kaitinant iki 65. Todėl legionelių programos temperatūra yra ne tik higienos, bet ir nusėdimo klausimas, ir tai dar viena priežastis nekelti jos aukščiau, nei reikia.
Apsauginis vožtuvas. Čia yra vienintelis periodinis darbas, kuriam gamintojas nurodo konkretų dažnį. Daikin talpos montavimo instrukcija sako, kad slėginio apsauginio vožtuvo veikimą reikia patikrinti ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, pakeliant vožtuvo svirtelę lėtai ir tolygiai, kad nesikauptų mineralinės nuosėdos ir kad būtų aišku, jog vožtuvas ir nuvedimo vamzdis neužkimšti. Ta pati instrukcija priduria, kad nuolatinis vandens lašėjimas iš nuvedimo vamzdžio yra ženklas, kad su šildytuvu kažkas negerai. Tai dviejų minučių darbas du kartus per metus, ir jam nereikia nei įrankių, nei meistro.
Ketvirtas dalykas nėra priežiūra, bet susijęs su ta pačia talpa. Ta pati Daikin instrukcija įspėja, kad talpos tiekiamo vandens temperatūra gali viršyti 50 laipsnių ir kad turi būti laikomasi nacionalinių reikalavimų dėl papildomų temperatūros ribojimo įtaisų. Praktiškai tai yra terminis maišytuvas prieš čiaupus, kuris kainuoja apie šimtą eurų ir kurio prasmė paaiškėja pirmą kartą, kai vaikas pats atsuka vonios čiaupą po sterilizavimo ciklo.
Ir viena su pinigais susijusi pastaba, kuri dažnai išaiškėja per vėlai. Talpa ir jos montavimas paramos nepadidina. Katilų keitimo parama skiriama fiksuotais įkainiais pagal siurblio galią kilovatais, o ne pagal projekto sumą, tad 1 000 iki 1 200 eurų kainuojančią talpą apmokate visą patys. Kaip veikia įkainiai pagal galią, surašyta straipsnyje „Fiksuoti įkainiai šilumos siurbliams“, o kiek paramos lieka nuo VISO oras-vanduo projekto, suskaičiuota straipsnyje „Parama oras-vanduo šilumos siurbliui“.
Ko šis straipsnis neapima
Čia kalbama apie karšto vandens talpą: kiek litrų, koks gyvatukas, kiek kainuoja vanduo ir ką su ta talpa daryti. Paties šilumos siurblio planinė priežiūra, tarnavimo laikas, garantijos sąlygos ir kompresoriaus dėvėjimasis yra atskira tema straipsnyje „Kiek tarnauja šilumos siurblys ir kokia priežiūra jam reikalinga“. Gedimų požymiai, klaidų kodai ir ką daryti, kai vandens nėra arba jis šaltas, surašyti straipsnyje „Šilumos siurblio gedimai: požymiai, klaidų kodai ir ką daryti“. Ten pat paaiškinta, kodėl savaime įsijungęs siurblys naktį dažniausiai yra sterilizavimo programa, o ne gedimas.
Reikiama paties siurblio galia skaičiuojama galios straipsnyje, ir čia svarbu žinoti, kad karštas vanduo galios parinkimo iš esmės nekeičia: talpa yra buferis, kuris poreikį išlygina laike. Boilerio kaitinimas naktiniu tarifu suskaičiuotas straipsnyje „Šilumos siurblys ir dviejų laikų tarifas“: 300 litrų talpoje telpa visa paros norma, todėl karštas vanduo yra vienintelė apkrova, kurią tikrai verta perkelti į pigiąją zoną. Lauko bloko garsas ir atstumas iki kaimyno aprašyti triukšmo straipsnyje, o leidimai ir kaimyno sutikimas - straipsnyje „Ar šilumos siurbliui reikia leidimo“.
Ir sąžininga išlyga. Čia neaprašyti atskiri karšto vandens šilumos siurbliai, tai yra prietaisai, kurie ruošia tik vandenį ir šilumą ima iš patalpos oro, ir neaprašytas karšto vandens ruošimas centralizuotai šildomame bute, kur talpos apskritai nėra. Tai kitos sistemos su kita aritmetika. Taip pat neaprašyta saulės kolektorių ar saulės elektrinės sąveika su talpa: ji reikšminga, bet vertinama kartu su visa elektros sistema, o ne su boileriu atskirai.
Dažni klausimai apie boilerį šilumos siurbliui
Kiek litrų boilerio reikia šilumos siurbliui?
Kodėl siurbliui reikia didesnio šilumokaičio nei katilui?
Kiek per metus kainuoja karštas vanduo su šilumos siurbliu?
Ar privaloma kas savaitę kaitinti boilerį iki 60 laipsnių?
Kiek kainuoja savaitinė sterilizavimo programa?
Ar boilerio anodą reikia keisti?
Ar didesnė talpa padidina APVA paramą?
Šaltiniai: 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 814/2013 dėl vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimų, I priedo apibrėžtys (CC = 2,5, vandens šildymo energijos vartojimo efektyvumas ŋwh) ir III priedo 1 lentelė (vartojimo profiliai ir etaloninė energija Qref: M 5,845 kWh, L 11,655 kWh, XL 19,07 kWh, XXL 24,53 kWh). Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710, įsigaliojusi 2023 m. liepos 1 d.: 2, 3, 5, 6.1, 6.2, 7, 8, 9 ir 10 punktai; visas normos tekstas perskaitytas 2026-08-30. „Daikin Altherma 3“ gaminių katalogas ECPEN18-786B: talpų EKHWS(U)-D techniniai duomenys (tūriai 145 iki 292 l, nerūdijantis plienas EN 1.4521, šilumokaičio plotai 1,050 / 1,400 / 1,800 m², stovėjimo nuostoliai 45 iki 68 W ir 1,1 iki 1,6 kWh per parą, 3 kW tenas), talpų EKHWP-B duomenys (šilumokaičių plotai ir vidutinės savitosios šiluminės galios, iš kurių išvestas 433 iki 498 W/(m²·K) santykis) ir įrenginių efektyvumo lentelės (deklaruoti profiliai L ir XL, ŋwh 106 iki 134 %, SCOP 4,48 prie 35 °C). Daikin talpų montavimo instrukcija 4PW54951-1 (apsauginio vožtuvo tikrinimas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, įspėjimas dėl 50 °C viršijimo ir nacionalinių temperatūros ribojimo reikalavimų). Lietuvos rinkos kainos ir specifikacijos tikrintos 2026-08-30 elektroninėje parduotuvėje e-silumossiurbliai.lt: 300 l talpa su 2,3 m² gyvatuku 1 059 EUR ir 300 l talpa su 3,3 m² gyvatuku 1 201 EUR, abi emaliuotos, su magnio anodu. Elektros kaina 0,24 EUR/kWh, VERT 2026 m. II pusmečio vidurkis su PVM. Aritmetika perskaičiuota ranka 2026-08-30.
Norite pasiūlymo, kuriame parašytas ir talpos šilumokaičio plotas
Palikite užklausą, ir jūsų regione dirbantis montuotojas susisieks tiesiogiai. Pasiūlyme paprašykite nurodyti talpos tūrį litrais, gyvatuko plotą kvadratiniais metrais, bako medžiagą ir maksimalią karšto vandens temperatūrą be teno.
Palikti užklausą nemokamai